Kuriamasis tyrinys „Maitintoja“
Kuriamasis tyrinys „ Maitintoja“ – tai idėja, mintis apie semiotiką gyvenimo sandaroje. Tam tikruose gyvenimo etapuose atsikartojančios reikšmės, kurios iš pirmo žvilgsnio gali būti nepastebimos ir nesiejamos su atsikartojimu, o suprantamos kaip nuosekli kūrinio/gyvenimo eiga. Neatsitiktinai projektas pavadintas „Maitintoja“, nes tiesiogine ta žodžio prasme vaizduojamas maitintojas/ai. Tiesiogine ta žodžio prasme – šis objektas/ai maitina kūrėją.
Maitintoja nuo senų laikų vadinama mūsų planeta – Žemė, nes tik jos dėka mes egzistuojame. Tik čia egzistuojančioms tinkamoms sąlygoms gyvuoti florai ir faunai turime galimybę išlikti ir daugintis. Siauresne prasme maitintoja yra moteris, kuri devynis mėnesius maitina savo kūno resursais kito žmogaus užuomazgą, o pirmasis apčiuopiamas gimusio vaisiaus maistas yra tos pačios moters, kuri jį išnešiojo pienas. Todėl pradinis pasirinktas kuriamasis tyrinys yra spenelio atvaizdas, kuris simbolizuoja maitintoją. Šis atvaizdas taip pat gali būti siejamas su baltų simbolikoje naudojamu saulės simboliu – apskritimas, jo centre taškas. Saulė senovės kultūroje buvo ir vis dar yra suvokiama kaip motina, kuri šildo ir maitina (sukuria tinkamas sąlygas žemėje egzistuoti gyvybei). Šis simbolis taip pat atsikartoja juvelyrikoje – centrinis brangusis akmuo ir kompozicija, puošmenos ir konstrukcinės detalės, harmoningai supančios centrinį akmenį/tašką/Saulę/spenelį. Juvelyrika, tai kūrėjo išgyvenimo šaltinis, „duona kasdieninė“– atsikartojantis maitintojos simbolis lydintis žmones visą gyvenimą.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Projekto autorė Neringa Pučkoriūtė